- klibė
- kli̇̀bis, kli̇̀bė dkt.
.
.
klibėti — klibėti, klìba, ėjo intr. 1. būti išklerusiam; netvirtai laikytis, klederuoti: Juras pritvirtino klibančią šakę prie koto P.Cvir. Sparai po kraiku su čytais klìba supuvę K.Donel. Sraigiai buvo išbyrėję, viskas judėjo, klibėjo, braškėjo rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
klibenti — klibenti, ẽna, ẽno 1. tr., intr. klibinti, judinti: Da kiek gyvas, koja klibena Prng. 2. tr. klabinti: Kažkas klibeno duris rš. 3. intr. Mrj barškinti: Klibeno klibeno į duris, ir niekas neatsiliepė Svn. 4. intr. judėti, klibėti: Laik … Dictionary of the Lithuanian Language
klibėjimas — dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
klibėti — vksm. Dañtys kli̇̀ba … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
klibetas — klibẽtas sm. (2) 1. Tv žr. klebetas 1: Su tuo klibetu teip greit tokią virvę nuvijau Krtn. 2. Kin panašus į mažus mestuvus verpimo prietaisas; toks verpstas … Dictionary of the Lithuanian Language
klibėjimas — sm. (1) K 1. → klibėti 2: Del sveikatos vaikams klibėjimas reikalingas Gmž. 2. RtŽ → klibėti 5. klibėjimas; išklibėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
galipot — (ga li po ; le t ne se lie pas) s. m. Térébenthine concrète, impure, qui s est solidifiée sur l arbre même par l évaporation spontanée de son essence. Sorte de mastic particulier à la marine, composé de résine et de matières grasses.… … Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré
kleibō- — *kleibō , *kleibōn germ., schwach. Femininum (n): nhd. Klette; Rekontruktionsbasis: ae., ahd.; Hinweis: s. *kleiban; Etymologie: s. ing. *gleibʰ , Verb, kleben, schmieren (Verb … Germanisches Wörterbuch
küben — deve havudunun alt ına konulan çul; gölü ğe gerekli olan çul ve çula benzer şeyler I, 404 klibe yarık bütun vücuda giyilen zırh III, 15, 217 … Divan-i Luqat-i it-Türk Dizini